Saulės elektrinės efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo stogo būklės ir jo paruošimo. Šiame etape padaromos klaidos gali brangiai kainuoti tiek finansine, tiek technine prasme. Mano Stogas teigia, kad neteisingai paruoštas stogas gali riboti saulės modulių veikimą, sutrumpinti jų eksploatacijos trukmę, ar net pakenkti visai stogo konstrukcijai.

Paruošimo metu būtina įvertinti ne tik stogo dangos būklę, bet ir konstrukcijos stiprumą, geometriją, nuolydžio kampą, šešėliavimo rizikas bei galimą prieigą montavimui. Tik tinkamai įvertinus visus veiksnius galima užtikrinti, kad įrengta saulės elektrinė veiks maksimaliai efektyviai 25–30 metų.

Stogo konstrukcijos būklė ir apkrovos vertinimas

Stogo konstrukcija yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis, ar saulės elektrinė galės būti saugiai sumontuota. Saulės moduliai, kartu su tvirtinimo konstrukcijomis, sniego apkrova ir vėju, daro didelį poveikį stogui. Vidutiniškai vienas kvadratinis metras saulės modulių gali pridėti 15–25 kg svorio.

Todėl būtina atlikti konstrukcinį skaičiavimą, ypač jei pastatas statytas prieš kelis dešimtmečius. Tai atlieka statybos inžinieriai arba techniniai ekspertai. Jie įvertina gegnių būklę, šlaitų išlaikymo pajėgumą, skersinių atramų tvirtumą. Jei stogo laikomoji galia yra nepakankama, reikės atlikti stiprinimo darbus.

Kai kurie modulių gamintojai ar montuotojai gali atlikti preliminarius vertinimus, tačiau rekomenduojama pasitelkti nepriklausomą statybinės konstrukcijos ekspertą. Tai padeda išvengti ateities problemų: stogo įlinkimo, plyšimų ar net avarinių situacijų.

Stogo dangos tipas ir montavimo galimybės

Stogo danga tiesiogiai veikia montavimo technologiją ir įrengimo sudėtingumą. Skirtingi stogo paviršiai reikalauja skirtingų tvirtinimo sistemų. Pavyzdžiui, ant čerpių stogo būtina naudoti specialius kabliukus, o skardos stoguose dažnai taikomas tiesioginis varžtinis tvirtinimas prie gegnių.

Populiariausi stogo dangų tipai Lietuvoje: bituminės čerpės, betoninės ar keraminės čerpės, trapecinė skarda, valcuota skarda bei plokšti bitumo stogai. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų montuojant saulės elektrinę.

Jei danga yra stipriai susidėvėjusi – įtrūkusi, pažaliavusi, deformuota ar trapi – prieš montuojant saulės modulius būtina ją atnaujinti. Montavimas ant senos dangos gali sukelti nutekėjimus, izoliacijos pažeidimus ir sumažinti viso stogo tarnavimo laiką. Įrengiant modulius, bet kokios klaidos sandarinime gali tapti pratekėjimo vietomis.

Stogo nuolydis ir kryptis saulės modulių efektyvumui

Stogo kryptis ir nuolydis lemia, kiek saulės spindulių pasieks saulės modulius per dieną ir metus. Optimalus variantas Lietuvoje – pietų kryptimi nukreiptas stogas su 30–40° nuolydžiu. Tokia konfigūracija leidžia generuoti maksimalų kiekį elektros energijos per metus.

Vakarinės ar rytinės krypties stogai taip pat tinka, tačiau elektros gamyba bus paskirstyta labiau ryto arba vakaro valandomis. Tai gali būti naudinga, jei vartojimo pikas yra ryte arba vakare.

Plokšti stogai reikalauja specialių konstrukcijų, kurios pakelia modulius tinkamu kampu. Tai padidina vėjo apkrovą ir kainą, bet leidžia orientuoti modulius į optimalias kryptis. Saulės elektrinių montuotojai paprastai naudoja aliuminines laikančiąsias konstrukcijas su aerodinaminėmis savybėmis.

Plačiau apie saulės elektrinės montavimą ant stogo→

Šešėlių analizė – nematomas efektyvumo priešas

Net trumpalaikis šešėliavimas gali stipriai sumažinti visos elektrinės našumą. Dėl šešėlių sumažėja srovė visame modulių bloke, nebent naudojami optimizatoriai arba mikroinverteriai.

Šešėlį dažniausiai meta:

• Kiti stogo elementai (kaminai, ventiliacijos vamzdžiai)
• Aplinkiniai pastatai
• Medžiai ar stulpai

Profesionalūs montuotojai atlieka „Shade Analysis“ – šešėliavimo analizę naudojant 3D modelius, dronus ar specialią programinę įrangą, pvz. PVsyst. Remiantis šia analize galima koreguoti modulių vietą arba pasirinkti sprendimus su daliniu šešėlių kompensavimu.