Medžiagų atsparumas
Priešinimasis elektros srovės tekėjimui elektros grandinėje vadinamas varža. Tačiau visų rūšių medžiagų varža nėra vienoda, nes vienų medžiagų varža yra labai didelė, todėl jos yra izoliatoriai, o kitų – labai maža, todėl jos yra laidininkai. Bet kurios medžiagos varžą lemia šie veiksniai:
Mediena, plastikas, plienas, varis ir kt.medžiagos skerspjūvio plotas – kuo didesnis skersmuo, tuo mažesnė varža
medžiagos ilgis – kuo ilgesnė medžiaga, tuo didesnė jos varža
medžiagos temperatūra – esant teigiamam temperatūros koeficientui, didėjant temperatūrai varža didėja
Medžiagos pasipriešinimo dydis (R) elektros srovei tekėti vadinamas varža ir matuojamas omais metrui (Ω/m). Atvirkštinė varžos vertė vadinama laidumu. Medžiagos varža tiesiogiai proporcinga jos ilgiui ir atvirkščiai proporcinga jos skerspjūvio plotui. Taigi, jei medžiagos ilgis padvigubėja, jos varža padvigubėja, o jei medžiagos skersmuo padvigubėja, jos varža sumažėja perpus.
Geras laidininkas, pavyzdžiui, varis, aliuminis ar sidabras, savo gardelės struktūroje turi daug laisvų elektronų, todėl srovė jomis teka laisvai, nes šios medžiagos turi labai mažą pasipriešinimą, o kitos medžiagos, kurios priešinasi srovės tekėjimui, turi didesnę varžą. Bet kuriuo atveju laisvųjų elektronų skaičius medžiagos kristalinėje struktūroje lemia pasipriešinimą srovės tekėjimui, taigi ir jos elektrinę varžą.Plačiau kas yra varžų matavimai čia.
Elektrinė varža ir rezistoriai.
Elektrinė varža nuolatinės srovės grandinėje matuojama OHMS (Ω), o medžiagos varža bus lygi vienam omui, kai vieno volto potencialas sukuria vieno ampero srovę. Tuomet omus taip pat galima laikyti voltų ir amperų santykiu. Kuo didesnė medžiagos ar grandinės varža, tuo mažesnė srovė tekės. Pasipriešinimas srovės tekėjimui varžos pavidalu kartais gali būti blogas dalykas, nes laidai, kabeliai ir komponentai įkaista. Taip yra todėl, kad srovė, tekanti per varžinę medžiagą, sukelia tam tikrą trintį, dėl kurios jos energija išsisklaido šilumos pavidalu.
Elektros komponentai, kurie naudoja savo varžą, kad kontroliuotų per juos tekančios elektros srovės kiekį, vadinami rezistoriais. Idealus rezistorius elektros grandinėje yra įtaisas, kuris sukuria tiesinę priklausomybę tarp ant jo paduotos įtampos ir per jį tekančios srovės. Tokio tipo prietaisai priskiriami Omo kategorijai, nes jie sukuria proporcingą ryšį pagal Omo dėsnį.
Omo dėsnis apibrėžia pagrindinį ryšį tarp įtampos, srovės ir varžos, kuris yra toks: V = I x R
Be to, kad riboja srovės tekėjimą grandine, kuklusis rezistorius gali būti naudojamas įvairiais tikslais. Rezistoriai gali būti naudojami tikslioms darbinės srovės sąlygoms nustatyti arba užtikrinti įtampos kritimą, kai jais teka srovė. Be to, jie gali būti naudojami kaip įtampos dalikliai arba kaip grįžtamojo ryšio tinklai stiprintuvų grandinėse. Rezistoriai yra labai lankstūs įtaisai, kurie gali būti fiksuotos varžos vertės arba suprojektuoti taip, kad jų varžos vertė būtų kintama, pavyzdžiui, potenciometrai.
Iš esmės elektrinis rezistorius sudarytas iš dviejų metalinių galinių dangtelių, tarp kurių įdėta varžinė medžiaga. Rinkoje yra daug skirtingų rezistorių tipų, tačiau visi jie atlieka tą pačią funkciją – riboja srovės srautą. Trys dažniausiai rezistoriaus varžiniam elementui naudojamos medžiagos yra šios: Anglies kompozicija, metalo oksidas ir vielos ritinys.
Anglies kompozicijos rezistorių gamyba yra labai pigi, tačiau jie turi labai dideles leistinas nuokrypas, o jų varžos vertė kinta priklausomai nuo temperatūros ir laiko.
Metalo oksido rezistoriai yra brangesni, tačiau jie yra tikslesni ir stabilesni už anglies tipo rezistorius.
Vieliniai rezistoriai yra brangiausi, nes jie gaminami iš plonos neindukcinės vielos ričių. Jie naudojami dideliam energijos kiekiui išsklaidyti, todėl yra skirti montuoti ant radiatorių.
Atskiri rezistoriai taip pat gali būti sujungti nuosekliuoju deriniu, lygiagrečiuoju deriniu arba ir nuosekliuoju, ir lygiagrečiuoju kartu. Nuosekliuoju deriniu per juos visus tekės bendra srovė, o lygiagrečiuoju deriniu – bendra įtampa. Rezistoriai vertinami tiek pagal varžos vertę Omais, tiek pagal jų gebėjimą išsklaidyti šilumos energiją vatais.